Priežastys
Netinkama mityba
- Perteklinis druskos vartojimas
- Baltymų trūkumas maiste
- Nereguliarus valgymas
Vaistai
Kai kurie vaistai sulaiko vandenį organizme:
- Kontraceptikai
- Antidepresantai
- Kraujospūdį mažinantys vaistai
Nėštumas
Hormonai skatina organizmą kaupti skysčius. Nėštumas paprastai siejamas su įvairiais organizmo pokyčiais, kuriuos lemia hormonų pasikeitimai. Šie pokyčiai gali sukelti skysčių kaupimąsi, ypač kulkšnyse ir kojose.
Menstruacijos
Kai kurioms moterims dėl hormoninių pokyčių priešmenstruaciniu periodu organizme kaupiasi skysčiai.
Stovima padėtis
Ilgą laiką stovint, skysčiai pradeda kauptis apatinėse kojų dalyse.
Alerginės reakcijos
Jos susijusios su vandens kaupimusi rankose ir kojose.
Karštas oras ir nudegimas
Vasarą organizmas paprastai blogiau šalina skysčius iš audinių. Dėl saulės nudegimų sukeltų žaizdų atsiranda odos uždegimas ir kaupiasi skysčiai.
Specialistų nuomonė
Kas yra skysčių kaupimasis?
Gydytojai vartoja terminą „edema“, kad apibrėžtų vandens susilaikymą organizme. Paprastai skystis iš audinių išsilieja per limfinę sistemą – per visą kūną išplitusį kraujagyslių tinklą, pašalindamas toksinus bei kitas medžiagas ir sugrįždamas atgal į kraujotakos sistemą. Edema gali būti pavojaus signalas, atsiradus tokioms būsenoms kaip vidurių užkietėjimas, dehidratacija, hormoniniai pokyčiai, druskos perteklius maiste, širdies ir kraujagyslių sistemos arba inkstų funkcijos sutrikimas. Vandens kaupimosi organizme simptomai yra tempimo pojūtis, matomas kojų, rankų ir kitų kūno vietų patinimas, taip pat greitas svorio padidėjimas.
Vandens susikaupimo tipai
Yra dviejų tipų edema: bendroji edema (uždegimas visame kūne) ir vietinis patinimas (uždegimas tam tikrose kūno vietose). Dažniausiai edemos priežastis nustatoma pagal uždegimo vietą.
Dažniausiai tinsta:
- galūnės (periferinė edema)
- plaučiai (plaučių edema)
- pilvas (ascitas)
Vandens susikaupimas ir celiulitas
60 % mūsų kūno svorio sudaro vanduo. Norint išlaikyti pastovų skysčių lygį, mūsų organizme egzistuoja sudėtinga hormoninė sistema, veikianti per inkstus. Paprastai, kai mes geriame daugiau, negu esame įpratę, inkstams tenka pašalinti skysčių perteklių ir toksinus. Tačiau kartais dėl įvairių priežasčių audiniuose susikaupia skysčiai. Vandens susikaupimas rodo limfinės sistemos veiklos sutrikimą - ji nebegali pašalinti toksinų ir vandens pertekliaus iš kraujotakos sistemos, todėl vystosi edema ar odos uždegimas.
Ar yra ryšys tarp vandens kaupimosi ir celiulito?
Kai mūsų organizme susikaupia per daug riebalų, jų ląstelės tampa pernelyg didelės ir trukdo kraujo bei limfos kraujagyslėms tinkamai funcionuoti. Tai turi įtakos vandens ir toksinų drenažui. Vandens susikaupimas ir kolageno ar epitelio pluoštų degeneracija pakenkia odą, susiformuoja vadinama „apelsinų žievelė“, matoma tam tikrose kūno vietose, pvz., ant šlaunų ir sėdmenų.
Vandens kaupimasis ir svorio padidėjimas
Labai dažnai dėl vandens kaupimosi audiniuose didėja svoris. Paprastai organizmo audiniuose yra iki 1–1,4 kilogramų „paslėpto“ vandens, vadinamo ekstraląsteliniu skysčiu. Esant antsvoriui ar nutukimui, žmogaus organizme gali kauptis iki 2,3 ar 3 kilogramų skysčių.
Vandens kaupimasis ir menopauzė
Menopauzės laikotarpiu dėl hormoninių pokyčių ir mažo progesterono kiekio beveik 90 % moterų auga svoris. Stenkitės sutelkti dėmesį į sveikatą ir išlaikyti pakankamą fizinį aktyvumą, tuomet vandens kaupimasis ir pilvo pūtimas turėtų išnykti.
Praktiniai patarimai:
- Fiziniai pratimai! 60–90 minučių kardiopratimų (vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas ir pan.) keletą kartų per savaitę.
- Venkite aprangos, veržiančios riešus ar kulkšnis.
- Venkite būti lauke, esant aukštai temperatūrai.
- Patinusioms vietoms naudokite ledo maišelius ar šaltą kompresą.
- Dėvėkite patogius batus, rečiau aukštakulnius.
- Sveikai maitinkitės.